galintinis

galintìnis, -ė adj. (2) paskutinis: Jis išėjo iš mūsų galintinis Ktk. Iškrapštė lig galintìnio daiktelio Pš. Galintìnio žodžio tu jam nesakyk Ds. Išmiršta visi iki galintinio tos vietelės gyventojai K.Būg. Visa ūlyčia gražiai lig galintìniui sudegė Ds. ^ Galintìnio niekas nelaukia Trgn.